Kviečiame žiūrėti
Sekmadieniais, 10:00 per

Cardioace maisto papildas. Rūpinkitės savo širdimi

2016-03-10

Tinkama mityba padeda tausoti širdį.

              

Gydytojai tvirtina, kad sveikas žmogus nejaučia nei vieno savo organo, nes jie dirba ramiai ir nejuntamai. Neįprastas jausmas, skausmas ar iki šiol nepatirtas pojūtis praneša, kad sutriko vieno iš organų ar sistemų veikla. Pavyzdžiui, suskaudus skrandžiui, galima spėti, kad šio  organo veiklą galbūt sutrikdė netinkamas maistas, o koją sutraukus mėšlungiui, pagalvojame, kad raumenims trūksta kažkokių medžiagų. Suspurdėjus širdžiai vertėtų pagalvoti, kodėl taip nutiko. Galbūt dėl to, kad per žiemą, po peršalimo ligų, nepilnavertiškai maitinantis ir nuolat patiriant stresą jos kantrybė baigėsi?Kaip nuraminti neramią širdį ir kartu sustiprinti sveikatą?

            Kardiologas Rokas Šerpytis sako, kad širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse, todėl pajutus skausmą ar kitą neįprastą jausmą širdies plote nereikėti numoti ranka ir galvoti, kad tai praeis. Tokiu atveju reikėtų ilgai nelaukus kreiptis į gydytoją. Pasak R. Šerpyčio, jaunesniame amžiuje širdies ligos dažniau užklumpa vyrus, tačiau menopauzės metu moterims šių ligų rizika stipriai išauga ir susilygina su vyrais. Dabartinis gyvenimo būdas, streso gausa įtakoja širdies ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar tai dažnai nutinka sulaukus keturiasdešimties, o kartais net trisdešimties metų.

            Paklaustas, ar galima širdies ligų išvengti, ar yra kiekvienam prieinamų prevencinių priemonių, R. Šerpytis sako, kad širdies ligų rizikos faktoriai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Pastarieji yra tokie, kaip amžius, paveldimumas ir jų išvengti neturime galimybių, tačiau yra ir gera žinia: daugelis rizikos faktorių yra modifikuojami ir priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo. Esą net 80 proc. šių ligų galima būtų išvengti pasitelkus atitinkamą mitybą ir pakoregavus gyvenimo būdą.

            „Jei jūs neturite antsvorio, nerūkote, saikingai vartojate alkoholį – tai jau didelis žingsnis sveikos širdies link. Jei išvardinti dalykai vis tik jums būdingi, reikėtų jų atsisakyti vardan sveikos širdies. Dar vienas širdžiai naudingas įprotis – pakankamas fizinis aktyvumas, ypač gryname ore“, – sako R. Šerpytis.

            Pasak R. Šerpyčio, palankiausia širdžiai yra vadinamoji Viduržemio jūros valstybių dieta. Trumpai tariant, tai mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, žuvies, grūdinių kultūrų. „Populiarios omega - 3 riebiosios rūgštys – labai svarbu, tačiau širdžiai reikia daug daugiau... Du kartus per savaitę patarčiau ragauti žuvies patiekalų, o bent kartą – riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, upėtakio, skumbrės. Jose esančios omega-3 riebiosios rūgštys (DHR, EPR) svarbios normaliai širdies veiklai“, – įsitikinęs R. Šerpytis.

            Vaistinės „Camelia“ vedėja Virgilija Bečelytė sako, kad be gryno oro ir sveiko maisto dar labai svarbu yra gauti pakankamai B grupės vitaminų – ypač B6, B12, folio rūgšties, kadangi šios medžiagos svarbios normaliai homocisteino apykaitai.  Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma rizikos faktoriumi, skatinančiu širdies ir kraujagyslių negalavimus. Nemažiau svarbūs yra antioksidantai – vitamino C, seleno, vario ir kt., kurie padeda apsaugoti organizmo (tame tarpe ir širdies) ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Oksidacinė pažaida - tai procesas, kurio metu susidarę laisvieji radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamus pakitimus. Nuo seno žinoma, kad gerai kraujotakai naudingas česnakas, taigi vertėtų dažniau prisiminti šią daržovę.

Dienos klausimas:
Kaip dažnai lankotės pas odontologą?
Lankausi ne rečiau nei du kartus per metus
Lankausi vieną kartą per metus
Lankausi tik tuomet kai yra būtinas reikalas (skauda dantį, ėduonis ir t.t.)
Lankausi tik esant būtinybei, nes odontologo paslaugos yra labai brangios
Neturiu dantų problemų todėl nesilankau pas odontologą
Peržiūrėti rezultatus
Antėja
herbastress
vitaminai gritamin papildai moterims vaistai
medicina.lt
Lactobex
sorbex
vakaru lietuvos medicina
blaivybe vyskupija kazlu ruda sajudis sveikata alkoholis girtuokliavimas